Graviuros

SPEIGUOTA žiemos naktis. Ryški mėnesio šviesa apšviečia kaimo gatvę, namukus ir sniego pusnis. Visi kaime seniai snaudžia. Nemiega tik mažas, baikščiai žiūrintis kiškelis, atšuoliavęs čionai iš miško, ir šuo, kuris vejasi jį, šokdamas per pusnis.
Piešinyje tik dvi spalvos — balta ir juoda. Tačiau dviem spalvom menininkas pavaizdavo ir tylią šaltą naktį, ir pilką mėnesieną, ir gilius šešėlius ant sniego. Šią nuostabiai meistrišką medžio graviūrą sukūrė puikus dailininkas Favorskis.
Graviūra — tai atspaudas nuo lentos, ant kurios išpiaustytas koks nors kūrinys. Prancūzų graver reiškia „piaustinėti, raižyti". Medžio graviūra arba medžio raižinys vadinama ksilografija.
Kaip ji kuriama? Sumanytą dirbinį nupiešia kieto medžio — samšito arba palmės — lentoje. Visas vietas, ku¬rios piešinyje turi būti baltos, autorius graveris lentoje pagilina, išpiausty-damas medį specialiais raižikliais — šti-cheliais. Atspaude-graviūroje juodos bus tos vietos, kurios lentoje nebuvo palies¬tos dailininko raižiklio.
Be baltos ir juodos, graviūroje yra per-einama spalva — pilka, tai šviesesnė, tai tamsesnė, priklausomai nuo baltų ir juo¬dų brūkšnių kiekio ir krypties. Juos menininkas išpiausto medyje raižikliais. Brūkšnių kryptis ir storumas sukuria įvairius pilkos spalvos atspalvius.